Kraus
Straipsnis iš Wikipedia.
Kraus (lot. sanguis) - cėrkoliojontis jongamasis audėnīs, sodarīts ėš skīstuos karauja plazmas (ape 55-60 proc.), krauja lastėliu (ape 40-45 proc.) (raudonėje krauja konele (eritocėtā), baltėje krauja konele (leukocitā) ėr krauja pluokštė̅liu (trombocėtā).
Soaugis žmogos tor organizmi ape 5 lėtros krauja (6-7,5 proc. kūna svore), ėš katrou 3,5-4 lėtrā cėrkoliou kraujagėslėm. Kraus gal būt parpėlams ėš vėina žmuogaus kėtam, pasėnaudojos krauja dounorīste.
Turinys |
[taisyti] Krauja sandora
Kraus sodarīts ėš skīstuos karauja plazmas (ape 55-60 proc.), krauja lastėliu (ape 40-45 proc.) (raudonėje krauja konele, baltėje krauja konele) ėr krauja pluokštė̅liu (trombocėtā). Kraus īr specėfėne kvapa, sūroks ėr klompos skīstės, katruo vandenėne jonu koncentracėjė īr pastovė ėr sudara 7-7,8 pH. Nežīmos šėta rodėkle nukrīpėms no normas gal pakenktė organėzmou. Baveik vėso laiko pastovė īr krauja sudėtė̅s, spalva ėr chemėnės savībes. Joms kėntuont, ėtariam lėga. Krauja santīkėnės tonkīs īr ape 1,060. Klampoms prėklausa no plazmuo esontiu baltīmu kė̅ke ėr no krauja kūneliu koncentracėjės. Krauja kūneliu santīkėnės tonkės īr didlėsnis nei plazmas, dituo centrėfogoujont anė̅ nosė̅d ont mėgintuvėle dogna, a vėršou sosėrenk plazma. Tēp īr nustatoms krauja kūneliu ėr plazmas santīkės, arbe hematokrita vertė̅ (norma – 0,36-0,48 l/l, arbe 36-48 proc. bendra krauja kėike). Ba to, ėpīlos krauja ė mėgėntovėlė, pu katrou laika jame nusėd eritrocėtā, katru nusėdima greitis īr svarbos nostatont žmogaus lėgas.
[taisyti] Funkcėjės
- aprūpėn audėnios deguonėm, maista ė kėtom madžagom;
- išgaben ėš audinių anglėis dvėdeginė ėr kėtas madžagu apīkaitas atliekas;
- dalīvau organėzma apsaugėnės reakcėjiės;
- kovuo so lėgas sukelančēs mėkraorganėzmās;
- geb krešėtė;
- atlieka termoregulėcėne fonkcėjė;
- humoralėškā paded regulioutė organizma organu sėstemas veiklo (hormonās);
[taisyti] Krauja lėgas
- Anemėjė
- Krauja vėžīs
- Leukemėjė
- Lėmfoma
